Susipažinkite: Agile ir kitos šiuolaikinės projektų valdymo metodikos

Apie Agile skėtį

Šiomis dienomis, kur tik pasisukus galima išgirsti kalbant apie šią metodologiją. Agile – dabar tikrai „ant bangos“.Tiesą pasakius, Agile nėra metodologija, bet greičiau programinės įrangos kūrimo principai, tam tikra darbo filosofija. Trumpai, Agile metodologija iš tiesų apibūdina lankstumą bei iteracinį kūrimo procesą. Metodika siūlo gautas užduotis daryti atsižvelgiant į situaciją užuot suplanavus kiekvieną žingsnį iš anksto. Agile komanda gerai reaguoja į besikeičiančias ir nenumatytas situacijas.

Nors Agile projektų valdymo principai buvo taikomi jau ankstyvais 90-aisiais, vardą „Agile“ jie įgavo po 2001-ųjų, kai buvo pasirašytas Agile Manifestas. Taigi „Agile“ yra tiesiog skėtinis terminas apibūdinantis projektų valdymo metodus, kurie atitinka Agile Manifesto teiginius ir principus.

Principai:

• Žmones ir jų bendravimą vertinti labiau už procesus ir įrankius
• Veikiančią programinę įrangą – labiau už išsamią dokumentaciją
• Bendradarbiavimą su klientu – labiau už derybas dėl kontraktų
• Reakciją į pokyčius – labiau už plano vykdymą.

Manifesto filosofija:

• Aukščiausias prioritetas – skubus kliento poreikių patenkinimas, pristatant vertę kuriančią programinę įrangą.
• Kintančius reikalavimus reikėtų priimti net ir vėlyvoje kūrimo stadijoje, nes Agile procesai išnaudoja pokyčius kliento konkurencingumui didinti.
• Veikiantį produktą užsakovui pristatyti dalimis per laikotarpį, trunkantį nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių, pirmenybę teikiant trumpesniajam.
• Viso projekto metu žmonės, dirbantys verslo ir gamybos sektoriuose, turi kasdien komunikuoti.
• Projektus kuria motyvuoti žmonės, kuriems yra suteikiama palanki aplinka, palaikymas ir pasitikėjimas.
• Atviras pokalbis – veiksmingiausias ir efektyviausias informacijos perdavimo būdas komandai ir komandoje.
• Veikianti programinė įranga – pagrindinis progreso įvertinimas.
• Užsakovai, kūrėjai ir vartotojai turi gebėti išlaikyti pastovią komunikaciją bei palaikyti tempą, kas skatina tvarų projekto įgyvendinimą.
• Nuolatinis dėmesys techniniam meistriškumui ir atsakingas projektavimas ženkliai pagreitina projekto įgyvendinimą.
• Paprastumas – tai menas mažinti nereikalingus darbus.
• Savarankiškai veiklą organizuojančios komandos sukuria geriausias architektūras bei projektus.
• Komanda reguliariai aptaria kaip tapti efektyvesne, atitinkamai derina ir keičia savo darbo metodus.

Šia filosofija ir principais remiasi visos po Agile skėčiu esančios metodikos (Scrum, Kanban, Scrumban, Lean, Extreme programming, Feature-Driven Development ir kitos). Detaliau aprašysime 2 pačias populiariausias ir plačiausiai naudojamas metodologijas – Scrum ir Kanban.

Scrum metodologija

Kalbant apie Scrum, galima būtų teigti, jog tai – hyperproduktyvumo įrankis. Trumpai tariant, Scrum apibrėžia sveiką konkurenciją, bendradarbiavimą komandos viduje ir skatinimą pasiekti reikiamą rezultatą tinkamu būdu kaip įmanoma greičiau.

Kiekviena Scrum komanda turi vedlį (angl. Scrum master), kurio pagrindinė užduotis – pašalinti trikdžius, kurie neleistų užduoties atlikti laiku ir kitaip padėti komandos nariams. Komandos vedlys nėra vadovas, visi Scrum komandos nariai yra lygiaverčiai.

Scrum metodologijai būdinga:

• Backlog’ai – pagal prioritetą dokumentuojamos nepradėtos bei nebaigtos užduotys, kurias vykdo komanda iki 9 žmonių.
• Sprintai – trumpos iteracijos (2 – 4 savaičių), kurių metu užbaigiamos kelios stambios užduotys.
• Kasdieniai scrumai – trumpi susirinkimai, per kuriuos kiekvienas grupės narys pristato, ką per dieną nuveikė ir ką planuoja daryti toliau.
• Planavimo sesijos, kai išrenkamos užduotys tolesniam sprintui ir priskiriamos grupės nariams.
• Sprinto pabaigos susitikimai, kurių metu analizuojama praėjusio sprinto patirtis, kaip ir kodėl užduočių laiko įvertinimas skyrėsi nuo realiai prie jų praleisto laiko. Taip pat jų metu aptariama ar projektas yra įgyvendintas iki galo (angl. Definition of Done DoD).
• Sprinto demonstracijos, kurių metu komandos viena kitai parodo pasibaigusio sprinto metu užbaigtas dalis.

Kanban metodologija

Kanban metodą sukūrė tarptautinė korporacija Toyota. Metodologija naudoja vizualinius įrankius, nurodančius ką, kiek ir kada gaminti. Užduočių „kortelės“ keliauja nuo pradinės stadijos iki užduoties įvykdymo. Taip sukuriama terpė atsakingam požiūriui į pokyčius, laiką ryjančių ir mažai pridėtinės vertės turinčių projektų išskyrimui, nenutrūkstamai komunikacijai su klientu, aukštos koncentracijos ties dabartinėmis užduotimis sukaupimui bei patogiam laiko planavimui.

Pagrindiniai Kanban metodologijos principai:

• Vizualizacijos  – darbų ir jų atlikimo eigos vizualinio modelio sudarymas, leidžiantis stebėti visą darbų ir su jais susijusių procesų eigą. Dėl šios vaizdinės priemonės išryškėja greičiausi bei lėčiausi procesai, trikdžiai ir kiti veiksniai. Vizualinis laiko planavimo modelis padeda greitai pastebėti ir efektyviau spręsti iškilusias problemas. Tam įgyvendinti naudojami lipnūs lapeliai ar įvairios kompiuterinės sistemos, kur aiškiai matoma, kurie darbai jau baigti, kurie yra atlikimo procese, o kuriuos dar reikės atlikti.
• Darbų kiekio ribojimas. Kanban praktika teigia, jog reikėtų visuomet riboti atliekamų užduočių skaičių. Tai padeda darbuotojams išvengti kelių užduočių atlikimo vienu metu (angl. multitasking): užtikrinama, jog darbuotojas vienu metu dirbs ties viena užduotimi, todėl nešvaistys laiko.
• Sklandi darbų eiga. Apribojant galimybes vienu metu daryti kelis darbus, užtikrinamas tolygus, sklandus ir optimizuotas atliekamų darbų srautas. Taip atsiranda galimybė analizuoti darbų atlikimo eigą, įžvelgti esamas ir potencialias ateities problemas.
• Tobulėjimas. Pagal Kanban, svarbu imtis įmonėje vykstančių procesų analizės. Darbams atlikti reikalingo laiko skaičiavimas, atliktų užduočių kokybės vertinimas bei kiti rodikliai padeda komandoms identifikuoti savo silpnąsias puses, problemas ir tobulėti jas sprendžiant.